Yra begalė skirtingų (ir, svarbiausia, gerų!) žaidimų, ir kiekvieną iš jų galima priskirti kažkokiam žanrui; tačiau žanrų irgi yra daugybė ir susigaudyti juose nėra paprasta. Šis straipsnis – tai aštuoni populiariausi, didžiausią rinkos dalį užimantys ir dažniausiai pokalbiuose girdimi žaidimų žanrai, kurie yra stambi žaidimų kultūros dalis. O jei norite susipažinti ir su retesniais žanrais – tai galite padaryti paspaudę čia.

Šaudyklės (Shooters)

Šio žanro žaidimuose didelį vaidmenį vaidina žaidėjo refleksai ir reakcijos greitis reaguojant į aplinkos pokyčius. Šaudyklinių žaidimų bendra savybė – žaidėjo ginkluota kova su kompiuterio valdomais oponentais arba kitais žaidėjais (žaidžiant tinkle). Šiuolaikinius šaudyklių žaidimus galima suskirstyti į pirmo (žaidėjas mato vaizdą ekrane valdomo veikėjo akimis) ir trečio asmens (žaidėjas mato valdomą veikėją ir jį supančią aplinką) šaudykles.

Taipogi šaudyklės skirstomos į taktines (turi sudėtingesnes, labiau komplikuotas žaidimo mechanikas – daugiau judėjimo galimybių, platesnis ginklų pasirinkimas), herojų (mačo pradžioje žaidėjas pasirenka vieną, unikalias savybes turintį veikėją; šis žaidimo žanras reikalauja didelių įgūdžių ir gero komandinio darbo).

Pagrindiniai mačų tipai šaudyklėse – deathmatch (žaidėjai žudo vienas kitą, mirę prisikelia, laimi daugiausiai priešininkų eliminavęs žaidėjas), capture the point (žaidėjai bando užimti kitos komandos kontroliuojamą nedidelę teritoriją) bei plant and defuse (mačo teritorijoje viena komanda įjungia bombą, kurią kita komanda bando išminuoti – priklausomai nuo bombos statuso laimi viena ar kita komanda)

Battle Royale

Vienas šviežiausių žaidimų žanrų, kuris vos per kelerius metus kaip uraganas įsiveržė į jau kiek stabarėti pradėjusią žaidimų rinką. Žaidimas pagrinde veikia šaudyklinių žaidimų mechanika, tačiau pačių mačų principas yra kitoks – vadinamasis Last Man Standing: nugalėtojas ir nugalėjusi komanda yra tik viena; viskas vyksta kaip ir Bado žaidynėse – dalyviai (kurių būna nuo 60 iki 150) pradeda žaidimą pasirinktoje pasaulio vietoje, neturėdami jokios įrangos, kurią vėliau randą pastatuose ir talpyklose (skryniose ar konteineriuose).

Tuo metu žaidėjai yra verčiami keliauti į vis labiau mažėjančią „saugią“ zoną – dėl to didėja žaidėjų tankumas ir kovos tarp jų. Žaidimo pabaiga – vienas žaidėjas ar viena komanda, likusi paskutinė gyva bei pašalinusi visus kitus žaidėjus, tampa nugalėtoja.

Žanro populiarumą lėmė nemokami šio žanro žaidimai, itin didelio malonumo laimėjus siekimas (supratimas, kad esi geresnis nei 149 kiti žaidėjai, glosto širdy kiekvienam) ir nauja, patirtį šaudyklėse ir išlikimo žaidimuose sujungianti žaidimo mechanika.

Sporto žaidimai

Kaip jau pats žanro pavadinimas sako, šio žanro žaidimuose žaidėjas… užsiėma sportu – o tiksliau, valdo veikėją, kuris juo užsiėma. Itin populiarūs krepšinio (NBA2K serija) ir futbolo (FIFA serija) žaidimai – jų populiarumą lemia tikro, nevirtualaus sporto populiarumas (kas gi nenorėtų pakeisti pasaulio čempionato, kurio finaluose mėgstamiausa komanda pralaimėjo, baigties?).

Sporto žaidimai skirstomi į muštynių (žaidėjas valdo veikėją, kovojantį bokso ringe ar kitos kovos rūšies arenoje), išgalvotus (žaidime esanti sporto rūšis neegzistuoja realiame pasaulyje – pvz., bagių futbolas Rocket League žaidime), strateginius (žaidėjas nevaldo sportininkų, bet kuria komandos strategijas, būna atsakingas už komandą ir t.t.) ir tikro sporto (žaidėjas valdo veikėją, kuris dalyvauja egzistuojančio sporto varžybose).

Vaidmenų žaidimai (RPG – Role-Playing Games)

Šio žanro žaidimų mechanika dažnai yra panašį į stalo vaidmenų žaidimų (pvz.,Dungeons and Dragons). Žaidėjas pasirenka veikėją, turintį tam tikros pakraipos įgūdžius (pvz., gebėjimą kerėti ar kautis). Vėliau žaidėjas, laikydamasis numatyto siužeto, atsirakina daugiau veikėjo įgūdžių ar gauna geresnės įrangos (ginklų, šarvų). Veiksmo vyksta tiek pereinamosiose, laukinėse vietovėse, kuriuose veikėjas kaunasi su pabaisomis, tiek išbaigtose vietovėse – požemiuose, miestuose, pilyse. Žaidėjas kovodamas bei įveikdamas priešininkus įgija daugiau patirties taškų ar žaidimo valiutos, kurias išleisdamas gali stiprinti veikėjo savybes.

Atsiradus galimybei daug žaidėjų susijungti į vieną tinklą, populiarūs tapo MMORPG žaidimai – juose žaidėjai sąveikauja ne tik su kompiuterio valdomais veikėjaus, bet ir vienas su kitu: kovoja, mainosi įranga ir sudaro sąjungas siekdami naudos ar malonumo.

Įdomu tai, kad populiarųjį Grand Theft Auto V irgi galima priskirti vaidmenų žaidimams – „smėlio dėžės“ vaidmenų žaidimams; itin didelis žaidimo pasaulis, daug su pagrindine siužeto linija nesusijusio veiksmo, nemažas kompiuterio valdomų veikėjų skaičius. Šio požanrio žaidimai yra ilgiausi žaidžiami ir dažnai yra retkarčiais prilyginami antro gyvenimo kūrimui virtualiuoje erdvėje.

Strateginiai žaidimai

Strateginiuose žaidimuose žaidėjo sėkmę lemia ne reakcijos greitis ar refleksai, o gebėjimas planuoti. Šio žanro žaidimuose žaidėjas tiesiogiai nedalyvauja veiksme (pvz., patys nešaudo ginklais ar nevairuoja sunkvežimio, atgabenančio žaliavas), o užima tarytum „dievo“ vaidmenį, duodami įsakymus kompiuterio valdomiems veikėjams.

Pati žinomiausia strateginių žaidimų rūšis – 4X žaidimai; juose žaidėjas, šifruojant pavadinimą, tyrinėja, plečiasi, eksplotuoja atrastus resursus ir naikina priešininkus. Dažniausiai šių žaidimų veiksmas vyksta praeityje arba išgalvotoje ateityje, žaidimas progresuoja negreitai, o žaidėjui suteikiama valdžia didelį plėtimosį potencialą turinčiam vienetui – valstybei, karalystei ar civilizacijai. Ko gero, populiariausiu šios rūšies žaidimu būtų galima pavadinti Civilization seriją, kurią kiek vyresni skaitytojai gal dar ir prisimena.

Kita populiari strateginių žaidimų rūšis – realaus laiko strateginiai žaidimai (RTS – Real-time Strategy). Šiuose žaidimuose žaidėjai priėma sprendimus atsižvelgdami į nuolat kintančią padėtį žaidime; pagrindiniai veiksmai, kuriuos atlieka žaidėjas yra išteklių gavimas, savo būstinių kūrimas, technologinė pažanga, leidžianti plėstis ir karinių pajėgų kūrimas. Populiariausia šios rūšies žaidimų serija yra Blizzard Entertainment studijos išleista Starcraft.

MOBA (Multiplayer Online Battle Arena)

Strateginių žaidimų požanris – šio požanrio žaidimuose tarpusavyje kovoja dvi komandos, sudarytos iš žaidėjų, valdančių po vieną veikėją. Žaidimo veikėjai, kaip ir vaidmenų žaidimuose, turi unikalias savybes ir įgūdžius. Vystantis žaidimui, kiekvieno žaidėjo veikėjas įgyja pasirinktas papildomas savybes ar įgūdžius, kas lemia besikeičiančia komandų puolimo ir gynybos strategiją.

Žaidimo tikslas – sunaikinti priešininkų būstinę. Kiekvienai komandai padeda jos būstinėje atsirandantys ir į priešininkų pusę einantys pimpačkiukai (angl. minions), kurių srautas reikalauja pastovaus priešininkų komandos dėmesio. MOBA žaidimams būdingos ir vaidmenų žaidimų savybes, tačiau kiekvieno žaidimas yra tarytum atskiras, vienkartinis progresavimas.

Simuliatoriai

Kaip jau pats žanro pavadinimas sako – šio žanro žaidimai simuliuoja tikrą arba išgalvotą realybę. Išskiriami trys pagrindiniai simuliatorių žaidimų tipai: valdymo, gyvenimo ir transporto.

Valdymo žaidimuose žaidėjas prisiima lyderio vaidmenį – jis planuoja ir vykdo valdomo darinio ateitį. Miesto valdymo žaidimuose žaidėjas, atlikdamas mero vaidmenį, kuria ir vadovauja miestui – plečia jo teritoriją, tvarko finansinius reikalus, kelia gyvenimo lygį mieste. Verslo simuliaciniuose žaidimuose žaidėjas plėtoja ir augina verslą. Sudėtingiausiais ir rimčiausiais žaidimais laikomi valdžios simuliatoriai – jose žaidėjas dalyvauja šalies politikoje, reguliuoja ekonomiką, įstatymus; šio tipo žaidimai pagrinde skirti saviugdai, o ne malonumui.

Gyvenimo simuliaciniuose žaidimuose žaidėjas priėma sprendimus virtualiame gyvenime. Biologinės simuliacijos leidžia žaidėjui išbandyti (simuliuoti) skirtingas ekosistemas, paveldimumą keičiant realybėje nekintamus parametrus; tokia žaidimai dažnai naudojami edukaciniais tikslais. Populiarūs ir socialinių simuliacijų žaidimai – juose svarbiausią vaidmenį vaidina socialinis bendravimo aspektas.

Transporto simuliaciniai žaidimai suteikia žaidėjui galimybę valdyti įvairias tranporto priemones – lėktuvus, automobilius ar traukinius.

Populiariausi – lėktuvų simuliatoriai. Juose žaidėjai valdo lėktuvus, atlieka oro uosto dispečerio vaidmenį, kovoja oro mūšiuose. Šie simuliatoriai naudojami ir lakūnų apmokymams, treniruotėms; žaidimo valdymui naudojamos vairalazdės.

Automobilių simuliatoriai skirstomi į dvi kategorijas: simuliatorius ir pramoginius. Simuliatoriuose žaidėjas dalyvauja realistiškose automobilių lenktynėse kartu su kitais žaidėjais arba kompiuteiro valdomais oponentais; žaidžiant šiuos žaidimus būtinas daugiapakopis valdiklis – konsolės valdiklis arba pedalai ir vairas, kuriais yra valdomas automobilis. Pramoginiuose žaidimuose žaidėjas vairuoja automobilį miestuose, užmiestyje ar net išgalvotose vietovėse; šių žaidimų tikslas yra suteikti malonumo suteikimas žaidėjui, o ne tikroviškas vairavimo atkūrimas

Traukinių simuliatoriuose žaidėjas dažnai nukeliamas į praeitį, kai garvežiai buvo varomi anglimi, o geležinkelių tinklas buvo pagrindinis krovinių transportavimo būdas; kai kuriems šios rūšies žaidimams būdingas ir ekonominis aspektas – žaidėjas ne tik vairuoja traukinius, bet ir kuruoja savo traukinio gabenamų krovinius, siekdamas didesnio pelno.

Atvirojo pasaulio ir „smėlio dėžės“ žaidimai

Šių žanro žaidimai dažnai turi tiek bendrų bruožų, tiek kitų žanrų (šaudyklių ar vaidmenų žaidimų) elementų. Atvirojo pasaulio žaidimuose žaidėjas nėra varžomas iš anksto numatytų judėjimo erdvių, jis laisvai gali tyrinėti aplinkinį pasaulį, o kūrėjų pateikiamas užduotis vykdyti pasirinktiniu laiku ir eiliškumu. Šiuose žaidimuose žaidėjui suteikiama judėjimo ir bendravimo (angl. interacting) su pasaulyje sutinkamais personažais; tokie žaidimai labiau primena realų gyvenimą su elgesio laisve.

„Smėlio dėžės“ žaidimuose žaidėjas gali kurti, griauti, keisti aplinką ar net patys kurti žaidimo papildomus lygius ar mechanikas, naudodamiesi žaidime esančiais įrankiais; kaip ir atvirojo pasaulio žaidimuose, žaidėjas gali laisvai judėti žaidimo pasaulyje, bendrauti su kitais veikėjais. Pavadinimas atsirado nuo aliuzijos į smėlio dėžes, skirtas žaisti vaikams, kuriose galima tiek statyti ir kurti, tiek griauti ir naikinti. Vienas žinomiausių ne tik tarp kitų šios rūšies žaidimų, bet ir žvelgiant į visą žaidimų industriją, kurią pakeitė, yra… vienuoliktus metus beskaičuojantis Minecraft.