Susipažinęs su žaidimų konsolėmis bei jų privalumais ir trūkumais ne retas į žaidimų pasaulį įžengti norintis būsimas žaidėjas sutrinka – juk norisi pinigus išleisti protingai, o brangesni žaidimai, greitas konsolės senėjimas ir galimi nepatogumai šiuo atveju neskamba patraukliai; tad likęs variantas yra žaidimas kompiuteriu.
Pagrindinis šio pasirinkimo privalumas – kompiuteris žaidimams nėra tokios siauros panaudojimo srities įrenginys kaip konsolė, kuri tetinka pramogai; kompiuteris gali būti naudojamas tiek darbui, jei dirbama iš namų, o darbui nereikalingas itin specifinės paskirties kompiuteris, tiek pramogoms – žaidimams ir filmams).
Nuotraukos autorius – u/Jhazes
Žaidimai
Žaidimų srityje kompiuteris visais atžvilgiais lenkia konsoles – pradedant jų išvaizda bei patogumu juos žaidžiant ir baigiant kainomis bei nemokamų žaidimų kiekiu.
Kompiuteriai yra galingesni net ir už naujausios kartos konsoles, tad žaidimų kūrėjai tai mielai išnaudoja – žaidimų versijos kompiuteriams dažnai turi detalesnes objektų tekstūras bei didesnį atkuriamų kadrų kiekį (konsolės neatvaizduoja žaidimų didesniu nei 120 kadrų per sekundę greičiu, o kompiuterius riboja tik jų galingumas). Tačiau tai kainuoja – kompiuteris, kuriuo žaidžiant grafiškai žaidimas bus detalesnis, o kadrų per sekundę bus daugiau nei bent 60, kainuos tikrai daugiau nei žaidimų konsolė. Tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą brangesnis kompiuteris nėra blogiau – apie tai bus šnekama kiek vėliau.
Žaidimų kompiuteriams elektroninių parduotuvių rinka yra daug tankesnė lyginant su konsolėmis; tai lemia dažnas žaidimų kainų akcijas, kurių metų galima nusipirkti žaidimus kelis kartus nei pigiau, nei kainuoja jų versijos konsolėms – ir nors Microfost ir Sony taiko šventines nuolaidas žaidimams, jiems dar toli iki Steam ar Epic Games išpardavimų.
Norint žaisti žaidimus daugelio žaidėjų režime internetu konsolių naudotojams tenka pirkti mėnesines Xbox Live arba PLaystation Plus prenumeratas, metams kainuojančias apie 50-60 eurų (mėnesio kaina – apie 4,5 euro). Skamba nedaug? Per trejus metus tai kainuos apie 160 eurų – už tiek galima nusipirkti naujutėlį kompiuterio procesorių. O kad nebūtų dar liūdniau, primenu, kad žaidimai konsolei irgi kainuos daugiau; po trejų metų sumą, kuri būtų buvusi sutaupyta nemokant mėnesinių prenumeratų ir perkant pigesnius žaidimus pasidaro pakankamai didelė, kad būtų galima atnaujinti kompiuterį, o ne pirkti naują konsolę.
Periferija
Žaidimų konsolės siūlo ribotą valdiklių pasirinkimą – perkant konsolę valdiklį arba specifiniams žaidimams (lenktynių, aviacijos, muštynių) skirtus valdiklius; toks gana siauras pasirinkimas kai kuriems žaidėjams lemia nepatogumą žaidžiant – vis dėlto, kiekvienas yra skirtingas, ir ne kiekvienam tinka tas pats pultelis (o skirtingų pultelių modelių žaidimų konsolių gamintojai nesivargina kurti). Paskutiniais metais kai kurie konsolėms skirti žaidimai pradėjo palaikyti valdymą pele ir klaviatūra, tačiau tai vis dar išlieka išimtimi, o ne taisykle.
Nuotraukos autorius- u/jjsoviet
Tuo tarpu žaidėjai kompiuteriu turi kone neribotą periferijos pasirinkimą. Kiekvienas žaidėjas gali susirasti sau patogiausią pelę, maloniausiai besispaudžiančią klaviatūrą (arba net susirinkti pats) ir geriausiai prie galvos formos tinkančias ausines (na, šitai negalioja – ausines galima naudoti ir su konsole). O jei yra noras naudotis konsolės valdikliu – jokių problemų nekils, dabartinių žaidimų konsolių valdiklius galima lengvai prijungti prie kompiuterio net ir bevieliu ryšiu (Bluetooh arba naudojant belaidžio ryšio adapterį).
Taipogi pelė ir klaviatūra yra laikoma patogesniais valdymo įrenginiais daugeliui žaidimų, pradedant šaudyklėmis, baigiant RPG žanru, kuriuose reikia tikslaus ir greito žymeklio valdymo. Žinoma, lenktynių ar aviaciniams žaidimams konsolės valdiklis tinka labiau – tačiau juk jį galima naudoti ir su kompiuteriu.
Komponentai
Konsolė, yra pilnai surenkami jau gamykloje ir dažnai savivališkas jų atidarymas pažeidžia garantiją; o ir konsolėje nėra ką keisti – tik jų kietuosius diskus, kas leidžia kiek praplėsti žaidimų saugyklos dydį; procesorius, operatyvioji atmintis – jų negalima pakeisti, nes nėra net sukurta kitokių, galingesnių komponentų, o ir patys komponentai yra įlituoti į unikalią, tik konkrečiai konsolės versijai sukurtą pagrindinę plokštę.
Kompiuteriai žaidimams yra dvejopi: nešiojami ir stacionarūs. Nešiojamuose kompiuteriuose galima pakeisti kietuosius diskus, pridėti daugiau operatyvinės atminties, tačiau vaizdo plokštės ir procesoriaus pakeisti neįmanoma, nes jie, kaip ir konsolėje, būna įlituoti į pagrindinę plokštę. Verta turėti omenyje, kad retkarčiais įlituota būna ir operatyvioji atmintis – tuomet jos pakeisti irgi neišeis.
Nešiojamas kompiuteris, lyginant jį su stacionariu, siūlo mobilumą ir kompaktiškumą, jis neužima daug vietos ant stalo – tačiau jo ekranas nedidelis (iki 17 colių, tuo tarpu stacionaraus kompiuterio monitorius laikomas „mažu“, jei yra 22 colių įstrižainės), dažnai blausesnis ir spalvų atžvilgiu dažnai prastesnis, lyginant su stacionarių kompiuterių monitoriais.
Nuotraukos šaltinis – rockpapershotgun.com
Taipogi nešiojamuose kompiuteriuose dažnai naudojamos susilpnintos komponentų versijos, kas lemia iš pirmo žvilgsnio galingo nešiojamojo kompiuterio vidutinišką galią. O ir aušinimo sistema nešiojamuose kompiuteriuose yra prastesnė nei stacionariuose – tad net jei, pavyzdžiui, į nešiojamą kompiuterį įmontuojama pilnavertis vaizdo plokštės modelis, dėl aušinimo sistemos lemiamų apribojimų jis galia neprilygs identiškam komponentui stacionariame kompiuteryje.
Kadangi pagrindinių komponentų (procesoriaus ir vaizdo plokštės) neišeina pakeisti naujesnėmis ir galingesnėmis versijomis nešiojamas kompiuteris greitai praranda savo vertę. Taipogi, nešiojami kompiuteriai nėra itin pigūs – tokio paties galingumo stacionarus kompiuteris su monitoriumi, klaviatūra ir pele kainuos mažiau nei nešiojamas; o lyginant su žaidimų konsolių kainomis – nešiojamas kompiuteris žaidimams gali kainuoti net tris ir daugiau kartų daugiau nei konsolė.
Tuo tarpu stacionarūs kompiuteriai yra visiška konsolių ir nešiojamų konsolių priešingybė: juose galima pakeisti visas dalis be jokių išimčių ir naudotis tuo pačiu kompiuteriu itin ilgai neprarandant galios. Stacionarų kompiuterį galima pirkti jau surinktą arba pačiam parinkti jo komponentus – ir nors pirmasis variantas yra dažnai pasirenkamas dėl nenoro netyčiomis pačiam renkant kompiuterį sugadinti komponentus, tačiau antrasis variantas, nors kiek rizikingesnis, irgi yra dėmesio vertas pasirinkimas.
Pačiam susirinkti kompiuterį – tai tas pats, kas pastatyti savo namą, tik mažesniu masteliu; galima parinkti kiekvieną komponentą: derinti jų išvaizdą, dizainą, parinkti būsimam naudojimo tikslui tinkamiausius komponentus. Tiksliai žinant, kas yra kompiuterio viduje – pradedant maitinimo šaltiniu ir baigiant kietaisiais diskais – yra daug paprasčiau suprasti, kuriuos žaidimus ir kokiais grafiniais nustatymais kompiuteris leis žaisti.
O ir pats kompiuterio surinkimo procesas yra malonus procesas: planavimas ir komponentų parinkimas, jų užsakymas (ši dalis nemaloni tik piniginei), naujutėlių komponentų išpakavimas, jų sudėjimas į korpusą, laidų sujungimas (vienintelė varginanti, bet labai dėkinga proceso dalis – įdėjus pastangų galutinis rezultatas atrodo tiesiog stulbinančiai gražiai) ir operacinės sistemos bei tvarkyklių diegimu diegimu.
Nuotraukos autorius – thegeb
Ilgalaikė perspektyva
Žaidimų konsolė kainuoja mažiau nei kompiuteris žaidimams ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kompiuterio tiesiog neapsimoka pirkti. Bet taip, deja, atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Visų pirma, žaidimai konsolei kainuos daugiau, teks mokėti ir už mėnesines prenumeratas – tad po pvz., trejų skirtumas tarp kompiuterio ir konsolės kainų išsilygins pigesnių žaidimų kompiuteriui sąskaita.
Po tų trejų metų ir priemokos, išleistos žaidimams, kai konsolė pasidarys per silpna, kad ja būtų galima žaisti naujausius žaidimus, teks pirkti naują konsolę, nes komponentų keitimo galimybės nebus. Tuo tarpu, jei kompiuterio komponentai buvo parinkti protingai, už ne itin didelę priemoką, parduodant esamus ir perkant naujus, galima pakeisti vaizdo plokštę ar kitus komponentus, kurie žymiai pridės galios ir leis žaisti naujausius žaidimus be striginėjimo.
Ir nors šią diskusiją apie žaidimo konsole arba kompiuteriu piniginę išraišką galima tęsti be galo, galima teigti, kad tiek konsolės, tiek kompiuteriai reikalauja panašių investicijų ir, jei dviženklis skirtumas nėra itin svarbus, pinigai neturėtų vaidinti svarbaus vaidmens pasirenkant žaidimų platformą.
Apibendrinimas
Kompiuteris žaidimams yra universalus ir lankstus pasirinkimas norintiems turėti prieigą prie žaidimų pasaulio. Daugiau pigesnių ir vizualiai patrauklesnių žaidimų, tikslesnis ir patogesnis valdymas, unikali kompiuterio išvaizda ir ilgesnis naudotino laiko periodas – tai kompiuterio privalumai, lyginant jį su konsole.
Nuotraukos autorius – u/cichlid_visuals
Tačiau konsolės vis tiek yra dėmesio vertas pasirinkimas tenorintiems savaitgalio vakarais, nesukant sau galvos apie procesorius ir vaizdo plokštės tvarkykles, žaisti malonumą teikiančius žaidimus; nusipirkai – prijungei – žaidi. Suma, išleidžia tiek konsolei, tiek kompiuteriui, yra labai panaši, tad svarbiausią vaidmenį renkantis žaidimų platformą turėtų vaidinti norimų žaidimų tipas, laikas, kiek bus žaidžiama bei galingo kompiuterio namuose poreikis.
