HyperX Pulsefire FPS PRO Apžvalga

HyperX – žaidimų įrangos gamintojas, labiausiai žinomas dėl Cloud serijos ausinių, kurios pasižymi aukštu komforto lygiu, itin kokybišku garsu ir patikimumu. Pulsefire FPS PRO – tai Pulsefire FPS, pirmosios HyperX žaidimų pelės, įpėdinė: geresnis sensorius, programinė įranga reguliuoti apšvietimui ir DPI, kitokia pelės medžiaga ir, piniginės džiaugsmui, ne ką didesnė kaina – 45 eurai (pirmoji versija kainavo 40 eurų).

Pelė taipogi turi didelius čiuožtukus, guma padengtus šonus ir pintą laidą. Apžvalgai pasirinkta jau metus naudojama HyperX Pulsefire FPS PRO pelė – išsiaiškinti, ar HyperX atsižvelgė į atsiliepimus apie pirmąją pelę ir išsaugojo patogumą.

Prijungimas

Pelė prie kompiuterio prijungiama 1,8 metro ilgio lanksčiu pintu laidu, užsibaigiančiu nepaauksuota USB jungtimi. Pelę galima naudoti ir be NGenuity programinės įrangos (yra įdiegti trys gamykliniai profiliai, kurių neišrankesniam žaidėjui pilnai ir pakaks), kurią tenka atsisiųsti iš gamintojo tinklalapio.

Deja, dėl pasirodžiusios antrosios, kol kas tik beta stadijoje esančios, programinės įrangos versijos, viename kompiuteryje įdiegus ją ir pirmąją, pelei reikalingą versiją, kyla konfliktas tarp programų –antroji versija kol kas nepalaiko FPS PRO, tačiau palaiko kitas peles, tad retkarčiais naujoji versija susimaišiusi „užgrobia“ pelę ir jos neišeina reguliuoti per tikrąją, senąją programinę įrangą. Bet jei antros versijos nediegsite – jokių problemų ir galvos skausmų nekils.

Programinė įranga vizualiai kiek pasenusi, iš pradžių ja nėra paprasta naudotis (ypač neperskaičius vieną kartą rodomo funkcijų paaiškinimo), bet pripratus – be problemų; programoje galima pakeisti pelės mygtukų funkcijas (pvz., kad šoniniai mygtukai reguliuotų garsą ar sustabdytų muziką), apšvietimo efektus ir DPI – iki 16000 (viename pelės profilyje galima išsaugoti iki 5 skirtingų DPI nustatymų, kurios bus galima naudoti ir be programinės įrangos įsikišimo).

Patogus dalykas – pelėje išsaugoti trys (tiek tikrai pakanka) profiliai yra savarankiški ir nereikalauja programinės įrangos, tad juos sukūrus ir įkėlus į pelę, programinę įrangą galima išinstaliuoti; o pelę prijungus prie kito kompiuterio, profilius vis tiek galėsite naudoti – patogu dalyvaujant LAN vakarėliuose, kai žaidžiama ne su savo kompiuteriais.

Dizainas

Pulsefire FPS PRO pelė skirta tik dešiniarankiams (o jei esate kairiarankė/-is ir vis tik norite HyperX – deja, norai teliks norais, nes HyperX kol kas negamina pelių, tinkančių kairei rankai); pelės forma maloni, identiškai Pulsefire FPS, patogiai gula rankoje (jei ranka nėra maža – pelė labiau tinka vidutinėms ir didelėms rankoms).

Guminiai šonai, pirmosios kartos pelės vartotojų praminti „varlės oda“, šioje pelėje yra kiek kitokie – ne su įdubimais, o rifliuoti; ir nors iš pirmo žvilgsnio jie atrodo nepatogiai, ilgesnių sesijų metu puikiai atlieka savo funkciją – suteikia rankai sukibimo su pele.

Pelės korpuso medžiaga – protingai (ir atsižvelgiant į atsiliepimus apie Pulsefire FPS) parinktas metallic plastikas, ant kurio nesimato likę pirštų antspaudai (beje, pelytė nėra jau tokia tamsiai pilka, kaip atrodo nuotraukose). O kalbant apie pelės apačioje esančius čiuožtukus – jie tikrai dideli ir pelytė, nepaisant 95 gramų svorio, lengvai juda be didesnių pastangų.

Pelytės mygtukai – mano nuomone, nuostabūs. Kairys ir dešinys – Omron mygtukai su įduba pirštams : standūs, su ausiai maloniu spragtelėjimu. Paspaudimo tuščia eiga – apie 1 milimetrą, tačiau tai leidžia pirštams pajusti, kad jie spaudžia mygtuką ir suteikia galimybę bereikalingai pradėjus spausti mygtuką jo taip iki galo ir nenuspausti.

Pelytės ratukas – padengtas neerzinančiai reljefiškai raštuota guma, sukasi lengvai, turi ir neįkyrų bei patogų kaspakopinį pasipriešinimą. Ratukas tegali būti paspaustas tiesiai (jokių side-clicks­; taip, žaidimuose jų trūksta, bet galima išsisukti ir su ratuku); ratukas spaudžiasi lengvai net ir su viduriniu pirštu, tad jį galima drąsiai naudoti net ir įtemptose žaidimų kovose.

DPI mygtukas – nekliūnančioje vietoje, patogus ir maloniai besispaudžiantis; keičiant DPI, pelytė trumpam nušvis kiekvienam DPI vartotojo priskirta spalva (programinės įrangos dėka).

Na, o šoniniai mygtukai – vieta, kur HyperX leido sau pasireikšti. Mygtukai nedideli, bet patogioje vietoje – nykščiu lengvai ir, svarbiausia, greitai pasiekiami. Kaip ir pagrindiniai mygtukai, jie standūs, ne staigiai nusispaudžiantys ir labai maloniai skambantys (o jų kraštinės labai mėgsta rinkti purvą – bet su ausų krapštukais be didesnių pastangų išvalomi per keletą sekundžių).

Pelės sensorius – Pixart 3389, geriausias šio gamintojo modelis. Nors akivaizdaus skirtumo tarp 3310 (ankstesnės Pulsefire FPS sensorius) ir 3389 nesijaučia, bet žaidimuose (išbandyta įvairiose šaudyklėse: CS:GO, Quake Champions, Insurgency, Destiny 2, Titanfall 2 ir Overwatch) taikiklis netrūkčioja, flick‘ai nestringa.

Net ir naudojantis taiklumo nereikalaujančiomis programomis (interneto naršyklė, MS Office) žymeklio judėjime juntamas sklandumas ir netrūkčiojimas – tad net ir kasdienis naudojimasis kompiuteriu pasidaro malonesnis ir mažiau varginantis.

Na, o kalbant RGB apšvietimą, juo nusivilti neišeina, bet nuostabos jis irgi nesukelia. LED ryškūs, net stiprioje šviesoje spalva išlieka sodri; laikant nuspaustą DPI mygtuką ir spaudinėjant šoninius mygtukus galima reguliuoti apšvietimo ryškumą – patogu tai, jog nereikia programinės įrangos įsikišimo.

Deja, pelė nesiūlo Razer Chroma efektams prilygstančio apšvietimo reguliavimo – vien tai, jog ratukas ir logotipas tegali šviesti viena spalva, labai apriboja efektų pasirinkimą; asmeniškai siūlyčiau apšvietimui naudoti vieną ir nekintančią spalvą (mano atveju – raudoną) arba besikeičiančia vaivorykštes spalvas – kiti efektai atrodo gana pigokai ir gremėzdiškai.

Tave gali sudominti:

Skaityk daugiau

Meniu